Karate Do istorija

Yra manoma, kad Karate Do atsirado susijungus tradiciniam Okinavos kovos menui To Te ir kinietiškajam Kenpo. Politinė situacija Okinavoje lėmė Karate Do vystymosi kryptį. Didžiausią poveikį padarė karaliaus Shoshin (1477 – 1526) įsakymu paskelbtas ginklų uždraudimas bei Satsuma klano įsiveržimas į Ryukyu (Okinava) įvykęs 1609 metais.

Vėliau Karate Do buvo susistemintas ir gautas rezultatas pavadintas „Modernus Karate Do“. Meistrai, kurie tai atliko buvo Sokon Matsumura (1828 – 1898) Shuri Te stilius, Kosaku Matsumora (1829 – 1898) Tomari Te stilius ir Kanryo Higaonna (1853 – 1915) Naha Te stilius.

1908 metais „The 10 Articles of Karate Do“, kurį paruošė Anko Itosu, buvo pateiktas Okinavos „Educational Affairs Section“. Buvo nuspręsta Karate Do dėstyti kaip kūno kultūros discipliną mokyklose ir tai padarė šį stilių prieinamą plačiajai visuomenei. Anksčiau Karate Do būdavo mokoma slaptai.

20'ojo amžiaus pradžioje keletas meistrų pradėjo skleisti Karate Do mokymą Japonijoje. Šie meistrai buvo Gichin Funakoshi (1871 – 1954, Shotokan Ryu įkūrėjas), Kenwa Mabuni (1891 – 1952, Shito Ryu įkūrėjas), Kanbun Uechi (1877 – 1948, Uechi Ryu įkūrėjas) ir Chojun Miyagi (1888 – 1945, Goju Ryu įkūrėjas). Okinavoje Karate Do mokymą skleidė meistrai Chotoku Kyan (1870 – 1945), Choki Motobu (1870 – 1941) ir Choshin Chibana (1885 – 1969, Shorin Ryu įkūrėjas). Apytiksliai tuo laiku originalus tradicinio Okinavos kovos meno pavadinimas To Te (Kiniška Ranka) buvo pakeistas į „Karate Do“ (Tuščia Ranka).

Po pasaulį Karate Do pradėjo sklisti po antrojo pasaulinio karo. Daugiausia prie to prisidėjo emigrantai ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinės pajėgos tuo metu okupavusios Japoniją.

Okinavos Goju Ryu istorija

Meistras Kanryo Higaonna: Naha Te įkūrėjas (1853 - 1916)

Meistras Kanryo Higaonna gimė 1853 metais ir nuo pat mažens turėjo troškimą studijuoti kovos menus. Taigi jis pradėjo treniruotis Okinavos To Te. Kanryo Higaonna buvo ambicingas ir drąsus žmogus, jis troško vieną dieną nukeliauti į Fudzian provinciją Kinijoje ir ten pratęsti savo studijas.

Meistras Higaonna Fudzian provinciją pasiekė 1873 metų gegužę. Yra manoma, kad ten jis treniravosi pas meistrą Wai Xinxian, mokiusį Kojo Dojo, ir meistrą Xie Zhongxiang, plačiau žinomą vardu Ryuru Ko. Meistras Higaonna Fudzian provincijoje pasiliko beveik dešimtmetį ir studijavo ten keletą Gong Fu sistemų. Galimas daiktas, kad studijuotas sistemas jis sujungė ir sukūrė mišrų stilių. Meistras Higaonna taip pat studijavo Konfucianizmą, gilinosi į Sun Tzu darbus, Bubishi. 1882 metais meistras Higaonna grįžo į Ryuku Karalystę (Okinava).

Grįžęs į Okinavą, nepaisydamas jaunų vyrų rodomo noro mokytis, meistras Higaonna nusprendė nedėstyti savo To Te stiliaus. Meistro nuomonė pasikeitė, kai 1890 metais To Te tapo prieinamas plačiajai visuomenei. Vėl sulaukęs entuziastingų jaunuolių prašymų mokyti šį kartą meistras sutiko. Meistras Higaonna išugdė tokius žymius meistrus kaip Jutatsu Kyoda ir Chojun Miyagi. Meistro Higaonna To Te stilius tapo toks populiarus, kad 1927 metais jis buvo pavadintas atskiru Naha Te vardu. Kasdieniame gyvenime meistras buvo žinomas kaip tylus ir geraširdis žmogus turintis stiprų teisingumo jausmą. Tačiau mokytojas jis buvo griežtas. Treniruočių metu meistras dažnai cituodavo Bubishi ir kalbėdavo apie Sun Tzu strategiją. Jis visuomet teigė, kad vien fizinės treniruotės be moralės ir filosofijos nėra To Te. Meistras Higaonna mirė 1917 metais sulaukęs šešiasdešimt dviejų metų amžiaus. Visą savo gyvenimą meistras paskyrė To Te stiliaus studijoms ir įvaldymui. Meistras Higaonna yra žinomas kaip iškiliausias Karate Do meistras, kurio dvasia iki šiol gyva Karate Do istorijos metraščiuose.

Meistras Chojun Miyagi: Okinavos Goju Ryu įkūrėjas (1888-1953)

Meistras Chojun Miyagi gimė 1888 metais. Jo mama matė, kad sūnui reikia fizinės ir dvasinės stiprybės, todėl būdamas vienuolikos metų jis pradėjo treniruotis Tomari Te stilių, o būdamas keturiolikos pas meistrą Kanryo Higaonna pradėjo treniruotis Naha Te.

1910 metais meistras Miyagi buvo dviem metams pašauktas į kariuomenę. Kariuomenėje režimas buvo labai griežtas, tačiau dėl stiprybės įgautos treniruojantis Naha Te, vadovybė greitai pastebėjo meistro Miyagi išskirtinumą ir pradėjo jį gerbti. Miyagi grįžus į Okinavą meistras Higaonna buvo gyvas dar tris metus. Per šiuos tris metus meistras Miyagi išmoko visą Naha Te sistemą. Meistras Higaonna nusprendė, kad meistras Miyagi dėl ypatingų gabumų, puikaus charakterio ir visus tuos metus rodyto pasišventimo turėtų tapti jo įpėdiniu mokant Naha Te. Kad dar labiau patobulintų savo įgūdžius ir pagilintų žinias, meistras Miyagi du kartus keliavo treniruotis į Kiniją. Taip pat jis treniravosi pas Go Ken Ki, Fudzian Baltosios Gervės meistrą gyvenusį Naha'oje.

1930 metais geriausias meistro Miyagi mokinys meistras Jinan Shinzato dalyvavo renginyje „All Japan Martial Arts Demonstration“, kuris buvo surengtas atšvęsti princo Hirohito karūnavimą. Po pasirodymo meistras Shinzato buvo paprašytas įvardinti savo stilių. Yra manoma, kad jis jį pavadino Naha Te. Grįžęs į Okinavą, meistras Shinzato papasakojo apie tai savo mokytojui Supratęs, kad jo mokyklai reikalingas formalus pavadinimas, meistras Miyagi suteikė savo stiliui Goju Ryu vardą. Šis vardas buvo paimtas iš Bubishi fragmento, kuris skamba šitaip: „Ho go ju donto“ (iškvėpimas ir įkvėpimas yra kietumas ir minkštumas). Meistro Miyagi stilių sudarė kietai ir minkštai atliekamos technikos, kurių atlikimas derinamas su kvėpavimu, taigi toks pavadinimas idealiai apibrėžė stilių.

Prieš antrąjį pasaulinį karą meistras Miyagi pradėjo dėstyti savo stilių „Okinawa's Teacher's College“ ir policijos akademijoje. Taip pat jis vedė užsiėmimus savo sode. Antrojo pasaulinio karo metu Okinava buvo nusiaubta, o meistras Miyagi prarado savo šeimos narius, savo geriausią mokinį meistrą Jinan Shinzato, daug draugų bei mokinių. Jis taip pat prarado savo tyrinėjimų apie Goju Ryu istoriją medžiagą. Pasibaigus antrajam pasauliniam karui meistras Miyagi sugrįžo mokyti į policijos akademiją ir padedamas Eiichi Miyazato, Koshin Iha bei kitų mokinių vėl pradėjo vesti mokymus savo sode, kuriuos tęsė iki pat mirties 1953 metais.

Meistras Miyagi ištobulino savo mokytojo Naha Te stilių, taip sukurdamas Okinavos Goju Ryu Karate Do. Visą gyvenimą meistras praleido tobulindamas, puoselėdamas bei skleisdamas savo stilių. Jis teigė, kad teisingos treniruotės stiprina kūną, protą ir dvasią ir tokiu būdu padeda vystytis puikiam charakteriui. Meistras nuolat pabrėždavo, kad nuolankumas visada turi augti kartu su jėga ir įgūdžiais.

Meistras Miyagi buvo laikomas Karate Do genijumi ir jam buvo suteiktas Bushi titulas. Japonijoje šis titulas buvo duodamas tik didingiems karvedžiams, o Okinavoje tik iškiliausiems Karate meistrams. Meistras Miyagi buvo žinomas kaip kilnus žmogus turėjęs didelę širdį. Nuolankaus meistro būdo pavyzdys bei prisiminimai apie jį visada išliks tarp kultūrinių Okinavos paveldų.

Meistras Eiichi Miyazato: Jundokan įkūrėjas (1922-1999)

Gimęs 1922 metais, meistras Eiichi Miyazato Sensei visą savo gyvenimą paskyrė Okinavos Goju Ryu Karate Do ir jo mokytojo meistro Chojun Miyagi mokymams išsaugoti. Užsiiminėti kovos menais meistras Miyazato pradėjo 1936 metais. Pirmasis jo mokytojas buvo tėvas, mokęsis pas meistrą Kanryo Higaonna. Tėvas sūnų supažindino su Karate Do ir Judo stiliais. 1938 metais meistras Miyazato pradėjo treniruotis Goju Ryu pas meistrą Miyagi.

Baigęs mokyklą meistras Miyazato, prasidėjus antrajam pasauliniam karui, buvo pašauktas į Japonijos armiją. Meistras dirbo financiniame sektoriuje, tačiau jis kasdien treniravosi Karate Do ir taip užsitarnavo aplinkinių pagarbą. Vienu metu, dėl ginklų trūkumo, meistras buvo paprašytas mokyti Karate Do, tačiau griežtai atsisakė.

Po karo grįžęs į Okinavą, meistras Miyazato rado savo namus sugriautus, o tėvą nužudytą. Okinavos žmonėms tai buvo baisūs laikai. Jie stengėsi išgyventi kęsdami vandens ir maisto trūkumą. Daug kur nebuvo elektros. Nepaisant to, žmogus, kurį grįžęs pirmiausia aplankė meistras Miyazato, buvo jo mokytojas. Gana greitai meistras Miyazato subūrė keletą senų mokinių ir surinko pakankamai pinigų praplėsti meistro Miyagi namą, kad jie turėtų pakankamai vietos treniruotis.

Pasibaigus karui, meistras Miyagi vėl tapo Naha policijos akademijos Karate Do Shihan. Padedamas mokytojo, meistras Miyazato tapo policijos pareigūnu, pradėjo policijos akademijoje mokyti Judo, asistavo mokytoją dėstant Karate Do ir vesdavo užsiėmimus kai mokytojas būdavo išvykęs. Kai dienos treniruotės būdavo baigtos, Meistras Miyagi specialiai mokydavo savo asistentą.

Po karo meistro Miyagi sveikata pradėjo smarkiai prastėti. Suprasdamas, kad greitai nebegalės mokyti, jis paprašė savo mokinio, meistro Miyazato, toliau skleisti Goju Ryu mokimą. Meistras Chojun Miyagi mirė 1953 metais sulaukęs 65 metų amžiaus. 1955 metais organizacija Goju Kai (įkurta meistro Chojun Miyagi mokinių, siekiančių išsaugoti meistro mokymą) surengė susirinkimą. Susirinkimo tikslas buvo išrinkti meistro Chojun Miyagi įpėdinį. Ponas Kin Miyagi (antrasis meistro Miyagi sūnus) buvo pakviestas vesti susirinkimą. Per susirinkimą jis pasakė žodžius, kuriuos visada sakydavo jo tėvas: „Eiichi yra vienintelis, kuriuo po mirties aš galiu pasikliauti“. Taip meistras Eichii Miyazato tapo oficialiu meistro Chojun Miyagi įpėdiniu.

Didėjant mokinių skaičiui, „Sodo Dojo“ pradėjo darytis per mažas. Baimindamasis, kad Goju Ryu gali išnykti meistras Miyazato nusprendė perkelti Dojo į didesnes patalpas. 1957 metais Asato, Naha buvo pastatytas naujas Dojo. Tuo pat metu meistras Miyazato įkūrė asociaciją „Okinavos Goju Ryu Karate Do Kyokai“. Savo naują Dojo meistras nusprendė pavadinti Jundokan. Šis vardas buvo paimtas iš kiniškos poemos, kurioje „Jun Do“ reiškia „Sekti keliu“, o „Kan“ reiškia „Pastatas“. Didėjant Karate Do populiarumui 1969 metais buvo pastatytas naujas Dojo. Šis Dojo tebeveikia ir šiandien ir yra vienas didžiausių ir geriausiai įrengtų Dojo Okinavoje.

Meistras Miyazato turėjo labai stiprų charakterį, tačiau buvo kuklus ir išmintingas. Jis buvo geraširdis žmogus ir daug duodavo kitiems. Paklaustas, kokia yra didžiausia dovana, kurią Karate Do gali suteikti žmogui, jis tiesiog atsakė: kuklumas. Visi Okinavos ir Japonijos Budo meistrai rodė meistrui Miyazato ypatingą pagarbą. Būdamas Jundokan valdytojas, meistras Miyazato smarkiai prisidėjo tiek prie Goju Ryu, tiek prie Karate Do augimo ir populiarinimo. Jis išugdė daug puikių Karate Ka (asmuo praktikuojantis Karate). Kai kurie iš jų tapo meistrais ir yra dalelė to, ką meistras Miyazato paliko po savęs šiame gyvenime.